Bolonijos procesas

Bolonijos deklaracija (LT, EN), kurią 1999 m. seniausiame Europoje Bolonijos universitete pasirašė 29 Europos šalių ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą, inicijavo Bolonijos procesą, kuris tapo esminiu politiniu veiksniu ir postūmiu keisti šalių aukštojo mokslo sistemas siekiant iki 2010 m. sujungti iki tol buvusias skirtingas šalių aukštojo mokslo sistemas į bendrą erdvę. Siekis sukurti bendrą aukštojo mokslo erdvę iškilo kaip būtinybė palengvinti piliečių judėjimą tarp šalių, kad jų turimos kvalifikacijos būtų suprantamos visiems, palyginamos ir vienodai taikomos, kai siekiama tolesnio išsilavinimo ar įsidarbinant darbo rinkoje. Bendra Europos aukštojo mokslo erdvė kuriama: pasirenkant aiškių ir palyginamų laipsnių sistemą, pagrįstą trimis aukštojo mokslo pakopomis, įvedant kreditų sistemą, skatinant studentų ir dėstytojų judumą, užtikrinant aukštojo mokslo kokybę bei apskritai stiprinant ir plečiant europinio aukštojo mokslo idėją.

Nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m. ministrai renkasi kas dveji metai, kad įvertintų pasiektus rezultatus ir numatytų tolesnes gaires ir uždavinius, siekiant Bolonijoje užsibrėžtų tikslų (žr. lentelę).

2001 m. Prahoje (Čekija) susitikę ministrai priėmė Prahos komunikatą (LT, EN), kuriame Bolonijos deklaracijoje numatyta veikla buvo papildyta trimis kryptimis: mokymasis visą gyvenimą, aukštojo mokslo institucijų ir studentų dalyvavimas kuriant ir formuojant Europos aukštojo mokslo erdvę bei Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumo didinimas.

2003 m. Berlyne (Vokietija) priimtame Berlyno komunikate (LT, EN) pabrėžiama studijų sąsajų su moksliniais tyrimais bei inovacijomis svarba, akcentuojama doktorantūros studijų svarba siekiant šių sąsajų užtikrinimo.

2005 m. Bergeno (Norvegija) komunikate (LT, EN) atkreipiamas dėmesys į socialinį Bolonijos proceso aspektą siekiant, kad kokybiškas aukštasis mokslas būtų vienodai prieinamas visiems. Komunikate nurodoma aiškiai siekti pažangos, užtikrinat Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacijos (ENQA – European Association for Quality Assurance in Higher Education) ataskaitoje (ESGhttp://www.skvc.lt/files/leidiniai/SKVC_knyga.pdf) siūlomų kokybės užtikrinimo standartų ir gairių įgyvendinimą, sukuriant nacionalines kvalifikacijų sistemas, teikiant ir pripažįstant jungtinius laipsnius bei pripažįstant ankstesnio mokymosi rezultatus.

2007 m. Londono (D. Britanija) ministrų konferencijoje (LT, EN) daugiausia dėmesio buvo skirta Europos kokybės užtikrinimo agentūrų registrui ir doktorantūros nuostatų kūrimui. Taip pat buvo pabrėžta mokymosi visą gyvenimą, Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumo didinimo, aukštojo mokslo institucijų ir studentų aktyvaus bendradarbiavimo svarba.

2009 m. Europos ministrų konferencijoje, vykusioje Luvene / Naujajame Luvene (Belgija), ministrai, įvertinę Bolonijos proceso laimėjimus, akcentavo aukštojo mokslo sisteminę pertvarką, Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos ir diplomo priedėlio reikšmę. Konferencijoje buvo priimtas ministrų komunikatas ir Bolonijos politikos forumo pareiškimas. Abu dokumentai pabrėžė kokybės užtikrinimo svarbą visuose aukštojo mokslo aspektuose. Buvo nuspręsta, kad aukštojo mokslo modernizavimas ir toliau turi vykti aukštojo mokslo institucijose taikant Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatas ir gaires (ESG); kad priemonės, reikalingos informacijos apie EAME aukštųjų mokyklų įvairovę sklaidai, aukštojo mokslo institucijų pranašumų nustatymui, turi atitikti Bolonijos proceso ir ypač kokybės užtikrinimo, o taip pat studijų rezultatų pripažinimo principus.

Be Bolonijos proceso ministrų konferencijų, pradėti rengti Bolonijos politikos forumai. Pirmajame forume, surengtame 2009 m. Naujajame Luvene, buvo sutarta dėl pagrindinių principų didinant aukštojo mokslo vaidmenį visuomenių vystymesi: mokymasis visą gyvenimą ir lygių mokymosi galimybių prieinamumas; investicijos į aukštąjį mokslą; akademinėmis vertybėmis grindžiami tarptautiniai dėstytojų, tyrėjų ir studentų mainai, siekiant mainų balanso ir nešališkos produktyvios „protų cirkuliacijos“.

Bolonijos proceso dokumentų chronologinė seka

(iš leidinių: Svarbiausi Bolonijos proceso dokumentai: Leveno - Budapešto/Vienos laikotarpis 2009-2010 m.; Svarbiausi Bolonijos proceso dokumentai: Bolonijos - Londono laikotarpis 1999-2007 m.)

1998

1999

2001

2003

2005

2007

2009

Sorbonos deklaracija

Bolonijos deklaracija

Prahos komunikatas

Berlyno komunikatas

Bergeno komunikatas

Londono komunikatas

Leveno ir Naujojo Luveno komunikatas

Studentų ir dėstytojų mobilumas

Studentų, dėstytojų, mokslininkų ir administracijos darbuotojų mobilumas

Socialiniai mobilumo aspektai

Paskolų ir stipendijų perkeliamumas; mobilumo rodiklių gerinimas

Dėmesys vizoms ir leidimams dirbti

Vizų ir leidimų dirbti, pašalpų sistemų ir pripažinimo sunkumai

Studentų mobilumo rodiklis 2020 m. – 20 proc.

Dviejų pakopų studijų sistema

Aiškūs ir palyginami laipsniai

Nešališkas pripažinimas; pripažįstamų jungtinių laipsnių įdiegimas

Doktorantūra, kaip trečioji studijų pakopa; laipsnių ir dalinių studijų pripažinimas; jungtiniai laipsniai

Patvirtinta EAME kvalifikacijų sistema; pradėtos kurti nacionalinės kvalifikacijų sistemos

Nacionalinės kvalifikacijų sistemos – iki 2010 m.

Nacionalinės kvalifikacijų sistemos – iki 2012 m.

 

 

Socialiniai aspektai

Vienodas studijų prieinamumas

Daugiau dėmesio socialiniams aspektams

Įsipareigojimas parengti nacionalinius veiklos planus, pagrįstus stebėsena

Nacionaliniai socialinių  aspektų rodikliai – įvertinti iki 2020 m.

 

 

Mokymasis visą gyvenimą (MVG)

Nacionalinės MVG politikos reguliavimas; ankstesnio mokymosi pripažinimas (AMP)

Lankstūs aukštojo mokslo įgijimo būdai

Aukštojo mokslo svarbos mokymuisi visą gyvenimą supratimas; partnerystė įdarbinimo galimybėms didinti

MVG – visuomenės atsakomybė, kuriai būtina gera partnerystė; kvietimas gerinti įdarbinimo galimybes

Kreditų teikimas

Kreditų sistema (EKPS)

EKPS ir diplomo priedėlis (DP)

EKPS – kreditų kaupimui

 

Aiškių pripažinimo kriterijų ir procedūrų būtinybė

Tolesnis Bolonijos proceso priemonių įgyvendinimas

 

Europos bendradarbiavimas kokybės užtikrinimo srityje

Bendradarbiavimas kokybės užtikrinimo ir profesinio pripažinimo srityje

Kokybės užtikrinimas instituciniu, nacionaliniu ir europiniu lygiu

Patvirtintos Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos ir gairės

Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registro kūrimas

Kokybė – svarbiausias EAME akcentas

Žinių Europa

Europiniai aukštojo mokslo aspektai

EAME patrauklumas

Aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ryšys

Tarptautinis bendradarbiavimas, pagrįstas darnaus vystymosi vertybėmis

Patvirtinta Bolonijos proceso pasaulinės plėtros strategija

Pasaulio politinio dialogo stiprinimas per Bolonijos politikos forumą

 

2010 m. Budapešte (Vengrija) ir Vienoje (Austrija) vykusios neeilinės jubiliejinės ministrų konferencijos metu buvo įvertinti dešimtmečio pakyčiai ir pasiekimai, įgyvendinant dar 1999 m. iškeltus uždavinius, ir oficialiai buvo atverta Europos aukštojo mokslo erdvė (EAME). Priimtoje Budapešto-Vienos deklaracijoje ministrai pabrėžė Luveno / Naujojo Luveno komunikate išdėstytų nuostatų įgyvendinimo svarbą ir pripažino, kad dar daug reikia nuveikti užtikrinant aukštojo mokslo kokybę ir kuriant kvalifikacijų sąrangą.

2010 m. Vienoje vykusiame antrajame Bolonijos politikos forume buvo akcentuota: aukštojo mokslo sistemos ir pačios aukštosios mokyklos reakcija į augančius poreikius ir lūkesčius bei bendradarbiavimo ir konkuravimo tarptautinėje erdvėje pusiausvyros siekis; Bolonijos procese dalyvaujančių šalių tarpusavio ryšiai, užtikrinant informacijos pasikeitimą ir veikimą kartu; parama studentų dialogui.

2012 m. balandžio 26-27 d.  Bukarešte vyko 8-oji Europos aukštojo mokslo erdvės šalių ministrų konferencija.  Į Bolonijos proceso šalių ministrų konferenciją sukviesti aukštojo mokslo politikos formuotojai, studentų ir aukštųjų mokyklų organizacijų vadovai vertino, kaip įgyvendinami Europos aukštojo mokslo erdvės tikslai bei numatė tolesnes Bolonijos proceso kryptis. Šiuo metu prie bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę kuriančio Bolonijos proceso yra prisijungusios 47 šalys.

Europos aukštojo mokslo erdvės šalių ministrų konferencijoje patvirtintuose dokumentuose (Bukarešto komunikate (EN); Akademinio mobilumo skatinimo strategijoje (angl. „Mobility for Better Learning“ (EN)) iškelti trys pagrindiniai tikslai, kurių bus siekiama iki kitos 2015-ųjų Bolonijos proceso šalių ministrų konferencijos: kokybiškesnis aukštasis mokslas, geresni absolventų įsidarbinimo rodikliai, stipresnė mobilumo sistema efektyvesniam mokymuisi.

Kartu su AHEA (Europos aukštojo mokslo erdvė) ministrų  konferencija, siekiant stiprinti politinį dialogą  ir bendradarbiavimą, organizuotas 3-asis Bolonijos politikos forumas.

Trečiojo Bolonijos politikos forumo tema – nacionaliniu, regioniniu bei globaliniu mastu aukštojo mokslo erdvių kūrimas ir suvienijimas. Bolonijos politikos forumo metu patvirtintas Bolonijos politikos forumo pareiškimas (EN).

Visą informaciją apie vykusią konferenciją ir 3-ąjį Bolonijos politikos forumą rasite čia.

Sekanti EHEA ministrų konferencija ir Bolonijos politikos forumas vyks 2015 m. Jerevane, Armėnijoje.