VU atstovai Airijos Korko universitete sėmėsi patirties, kaip gerinti studijų kokybę
Submitted by vaida on Tue, 2012-06-19 12:53

Vilniaus universitetas, siekdamas sistemingo studijų kokybės tobulinimo, kuria ir įgyvendina studijų kokybės vadybos sistemą. Šiuo metu vykdomi darbai yra finansuojami ES struktūrinių fondų projekto „Vilniaus universiteto vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“ lėšomis. Kuriamos vidinės studijų kokybės vadybos sistemos pagrindinis tikslas – puoselėti universiteto kokybės kultūrą diegiant ir tobulinant įvairius studijų vidinio kokybės užtikrinimo procesus ir procedūras.

Viena iš veiklų yra studijų kokybės vadybos organizacinės struktūros tobulinimas. Projekto metu dabartinė vidinė organizacinė struktūra papildoma paskiriant akademiniuose kamieniniuose padaliniuose kokybės koordinatorius, kurie konsoliduos ir koordinuos bendruomenės pastangas įgyvendinant studijų kokybės vadybos sistemą akademinių kamieninių padalinių lygmenimis; vykdys padalinių studijų kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimo stebėseną; teiks metodinę ir konsultacinę pagalbą studijų kokybės užtikrinimo ir tobulinimo srityse padalinio bendruomenei; viešins informaciją apie fakulteto studijų kokybės gerinimo rodiklius; organizuos dalijimosi gerąja patirtimi renginius fakultete ir pan.

Siekiant užtikrinti veiksmingą universiteto studijų kokybės vadybos sistemos įgyvendinimą ir didinti universiteto administracijos darbuotojų kompetenciją studijų kokybės vadybos srityje bei motyvaciją gerinti savo veiklos kokybę, 5 kokybės koordinatoriai (Loreta Chodzkienė, Valdas Jaskūnas, Kazimieras Mickus, Jurga Turčinavičienė, Deividas Šlekys) kartu su Studentų atstovybės (Agnė Rupkutė, Janis Vepris) ir Kokybės vadybos centro (Vaida Dagytė, Inga Milišiūnaitė) atstovais gegužės 23–26 d. lankėsi Airijos Korko universitete.

Siūlome susipažinti su vieno iš kokybės koordinatorių, TSPMI Studijų skyriaus vedėjo dr. Deivido Šlekio ir studentų atstovės Agnės Rupkutės įspūdžiais, komentarais bei rekomendacijomis.

Dr. Deividas Šlekys (TSPMI): Komandiruotė pateisino ir viršijo lūkesčius. Universiteto padalinių administracijos atstovai ir vadovai dalijosi patirtimi, pateikė daug įvairių pasiūlymų. Buvo aptarti įvairūs ir svarbūs studijų organizavimo, kokybės kontrolės procesai (fakultetų ir atskirų padalinių veiklos planavimas ir integravimas, studijų programų rengimas ir kokybės užtikrinimas, studijų, tyrimų ir mokymų integravimas ir kt.). Korko universiteto kolegos supažindino tiek su strateginiais aspektais, tiek su kasdieniais, rutininiais dalykais ir rūpesčiais, problemų sprendimų būdais. Visa tai leido pamatyti, kaip galima ir reikia integruoti ir susieti strateginio lygmens idėjas, iniciatyvas su įvairiais techniniais sprendimais. 

Komandiruotėje įgyta patirtis privertė įvertinti VU būklę ir pagalvoti apie galimus problemų sprendimo būdus.

Viena vertus, Vilniaus universitetas įgyvendina gana daug procedūrų ir veiklų, kurias vykdo Vakarų valstybių universitetai, norėdami užtikrinti kokybišką įstaigų veiklą, kokybiškas studijas (pvz., strateginis planas, studijų procesą prižiūrinčių komitetų ir grupių veikla, grįžtamojo ryšio sistemos rengimas, studijų programų rengimo ir tobulinimo tvarka ir t. t.). Tačiau į akis krinta tai, kad visos šios veiklos gana dažnai nesusijusios. Jos vyksta pavieniui, nėra nuoseklios gijos. Neaiškios veiklos gairės, neaiškūs universiteto prioritetai (visa tai egzistuoja, bet daugiau primena formalius, deklaratyvius šūkius, o ne apgalvotas ir išbaigtas idėjas). Dabartinę situaciją VU būtų galima įvertinti taip: strateginiu lygmeniu vyrauja nemažai neapibrėžtumo, trūksta tikslumo ir konkretumo; viduriniu lygmeniu (dekanai, prodekanai, Studijų komitetas, Studijų direkcija) vyksta daug teigiamų procesų, tvirtinama ir pradedama įgyvendinti daug naujų tvarkų, procedūrų. Tačiau tolimesniems darbams reikia aiškesnių veiklos gairių universiteto strateginio valdymo lygmeniu.

Atsižvelgiant į VU norą turėti aukštesnę vietą tarptautiniuose universitetų reitinguose ir įvertinant Korko patirtį peršasi viena svarbi išvada: studijų proceso valdymą būtina patikėti profesionaliems vadybininkams. Šiuo metu universitete vyrauja praktika, kai studijų procesą fakultete prižiūri į prodekanų, studijų skyriaus vedėjų pareigas paskirti konkrečių fakultetų dėstytojai. Tačiau įvertinus vakarietišką praktiką būtų galima teigti, kad studijų ir kokybės užtikrinimo procesų apimtys yra tokios didelės ir įvairios, kad už visa tai atsakingi asmenys tiesiog negali turėti laisvo laiko kitoms darbinėms veikloms. O VU patirtis rodo, kad už šiuos procesus atsakingi asmenys dalija savo darbo laiką tarp administracinės ir akademinės veiklos. Todėl dažnai kurios nors veiklos nukenčia, darbai nėra padaromi laiku arba padaromi nekokybiškai.

Universiteto vadovybė turėtų priimti principinį sprendimą, kad per artimiausius 5 metus fakultetai peržiūrėtų savo organizacinę struktūrą taip, jog juose atsirastų, pvz., studijų ar programų vadovo pareigybės, o jais dirbtų vadybininko išsilavinimą turintys asmenys. Vadovybė turėtų numatyti ir finansinius resursus tokiam perėjimui, nes tektų konkuruoti su privačiu sektoriumi. Fakultetai tikrai neras papildomų finansinių resursų tokiems pokyčiams.

Būtina pabrėžti, kad be šio elemento tikėtis aukštų reitingų būtų labai sunku. Vakarų aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo procesas reikalauja žaisti pagal atitinkamas „žaidimo taisykles“. O jos reikalauja labai didelės, gana sudėtingos, kartais painios studijų kokybės užtikrinimo sistemos. Norint ją įdiegti ir įgyvendinti reikės skirti daug laiko. Suderinti abi veiklas ateityje bus vis sunkiau ir sunkiau. Jau dabar galima pastebėti šio proceso apraiškas, kai motyvuoti, kompetentingi specialistai traukiasi iš administracinių pareigų universitete. Vertėtų pagalvoti apie specialistų pritraukimą iš išorės. Žinoma, tai vėlgi reikėtų daryti su saiku, siekiant nedidinti biurokratinio universiteto aparato, kuris ir taip jau yra didelis.

Dar viena svarbi išvada po diskusijų su Korko universiteto specialistais ir atstovais yra susijusi su europinių standartų, ECTS sistemos perėmimu ir pritaikymu VU. Išklausius pristatymus susidarė įspūdis, kad Europos Sąjungoje egzistuoja kelios gana skirtingas pozicijas Bolonijos proceso atžvilgiu turinčios mokslininkų, ekspertų, universitetų grupės. Šių grupių atstovai, pritardami pačiai Bolonijos proceso idėjai, skirtingai interpretuoja tam tikrus dalykus, kitur deda akcentus (geras pavyzdys būtų klausimai, susiję su kompetencijomis, studijų siekiniais, rezultatais). Įvertinus visa tai, Vilniaus universitete reikėtų skirti daugiau dėmesio reflektuojant, analizuojant procesus, susijusius su Bolonijos procesu, ir juos pritaikyti Lietuvos ir universiteto poreikiams.

Agnė Rupkutė: Per vizitą Korke turėjome galimybę iš esmės susipažinti su universiteto, patenkančio tarp trijų šimtų geriausių pasaulio universitetų, studijų programų akreditavimo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemomis. Neišvengiamai lyginant vizituojamą universitetą su savo universitetu išryškėja mūsų stipriosios ir silpnosios vietos, kyla idėjų dėl stiprybių gerinimo ir kovojimo su grėsmėmis.

Smagu tai, kad buvo keičiamasi gerąja patirtimi tiek tarp Korko ir Vilniaus universiteto akademikų, tiek tarp VU atstovų. Įdomu ir naudinga buvo dar kartą pasikalbėti apie besikeičiančią sistemą, pamatyti kitos akademinės bendruomenės požiūrį į tai, pasitikrinti, kurioje vietoje esame mes patys. Įkvepiantis buvo geriausio dėstytojo rinkimų pavyzdys. Nors tokius rinkimus rengiame ir savo universitete, kilo minčių skirti tam daugiau dėmesio.

Mums, VU Studentų atstovybės nariams, tai buvo galimybė tobulėti ir grįžus įgytomis žiniomis pasidalyti su kolegomis.

Kokybės vadybos centro informacija

Šaltinis: "Universitas Vilnensis"

Projektas yra finansuojamas pagal Lietuvos 2007-2013 metų laikotarpio Žmoniškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.1.-ŠMM-04-K priemonę „Studijų sistemos efektyvumo didinimas“ iš Europos socialinio fondo lėšų.