Studijų kokybės užtikrinimas

Kokybės užtikrinimo samprata yra daugialypė ir gali skirtis priklausomai nuo šalies ar institucijos. Plačiąja prasme, kokybės užtikrinimas yra susijęs su studijų kokybės apibrėžimu, garantavimu ir tobulinimu, akcentuojant universiteto strateginių tikslų ir prioritetų nustatymą, akademinės bendruomenės atsakomybę už studijų kokybę, kokybės užtikrinimo elementų pritaikymą prie vidinės kokybės kultūros bei išorinių kokybės reikalavimų tenkinimą.

Kokybės užtikrinimas nėra vienkartinė veikla, reikalinga aukštojo mokslo institucijos ar studijų programos akreditavimui, o susijęs su nuolatiniu procesu, kuriančiu pasitikėjimą, kad bus suteikta deklaruota kokybė. Taigi, nepaisant studijų kokybės išorinės stebėsenos sistemų, vidinių kokybės užtikrinimo mechanizmų kūrimas kiekviename universitete yra labai svarbus.

Užsienio šalių universitetai, taikantys kokybės užtikrinimo priemones ar įgyvendinantys studijų kokybės vadybos (užtikrinimo) sistemas, akcentuoja, kad kokybės užtikrinimas yra veiklos kokybės pagrindas, tačiau veikla turi būti orientuota į nuolatinį veiklos kokybės rodiklių gerinimą. Užsienio šalių universitetų praktika rodo, kad studijų kokybės užtikrinimui naudojamos įvairios priemonės, pavyzdžiui, savianalizė, veiklos rodiklių ir procesų statistinės informacijos analizė, sugretinimas, suinteresuotų pusių poreikių ir pasitenkinimo tyrimai ir kt.

Kokybės užtikrinimas Europos aukštajame moksle yra susijęs su Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatų ir gairių taikymu ir apima tris lygmenis:

1.     Europinis lygmuo.

Žr. Bolonijos procesas

2.     Nacionalinis lygmuo.

Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas reglamentuojamas LR mokslo ir studijų įstatymu, patvirtintu 2009 m. balandžio 30 d. (Nr. XI-242). Mokslo (meno) veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per mokslo ir studijų institucijų vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą.

Išorinis įvertinimas leidžia nustatyti aukštojo mokslo institucijų veiklos kokybę, teikti rekomendacijas gerinti jų kokybę, ugdyti mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo kultūrą. Atliekant akreditavimą, remiantis išorinio vertinimo išvadomis, nustatoma, ar studijų programa ir (arba) naujai įsteigta aukštojo mokslo institucija atitinka teisės aktų reikalavimus.

3.     Institucinis lygmuo.

LR Mokslo ir studijų įstatymas įpareigoja aukštąsiasmokyklas būti atsakingas už savo veiklos kokybę. Kiekviena aukštoji mokykla privalo turėti Europos aukštojo mokslo studijų kokybės užtikrinimo nuostatomisir gairėmis bei aukštosios mokyklos veiklos kokybės gerinimo strategijagrindžiamąvidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą. Vidinė studijų kokybės vadybos sistema turi būti vienu iš studijų politikos formavimo veiksnių.Aukštosios mokyklos vidinė studijų kokybės vadybos sistemaskirta apibrėžti atsakomybę už studijų kokybę, įgaliojimus, bendradarbiavimą su vidinėmis ir išorinėmis suinteresuotosiomis šalimis, valdyti dokumentaciją, užrašyti ir saugoti duomenis apie studijų kokybę, atlikti periodinį vertinimą, tobulinti sistemą, ugdyti darbuotojus, sistemingai didinti aukštosios mokyklos konkurencingumą.